Rožių aromatas – tai ne tik malonus kvapas, bet ir istorinis, kultūrinis ir mokslinis reiškinys, kuris jau daugelį amžių žavi žmoniją. Ypatingą rožės statusą lemia jos turtinga istorinė praeitis, gili kultūrinė simbolika, įspūdingos estetinės savybės ir užburiantis kvapas. Jos vaidmuo parfumerijoje, mene, literatūroje ir asmeninėje išraiškoje, taip pat jos visuotinis patrauklumas įtvirtina rožės kaip amžinojo grožio, meilės ir elegancijos simbolio vietą. Panagrinėkime rožes šiek tiek plačiau.
Jei negali pakęsti šio kvapo ir rožė tau asocijuojasi su sovietmečiu, nenustok skaityti. Rožės aromatas yra daugiau nei močiutės spintą primenantis kvapas, savo istorines šaknis menantis senovės civilizacijose.
Rožių istorijaSenovės Egipte rožės buvo labai vertinamos dėl savo kvapo ir grožio. Jos buvo plačiai naudojamos kvepaluose, kosmetikoje ir net laidotuvėse. Paskutinioji Egipto faraonė Kleopatra savo gyvenamąsias patalpas išpuošė rožių žiedlapiais, taip pabrėždama prabangų ir gundantį gėlės patrauklumą. Šiose senovės kultūrose rožės buvo meilės ir grožio simboliai, glaudžiai susiję su deive Afrodite (romėnų mitologijoje – Venera). Graikai ir romėnai rožių žiedlapius naudojo voniose, banketuose ir kaip konfeti per šventes, taip parodydami pagarbą šiai nuostabiai gėlei.
Viduramžiais rožės buvo auginamos vienuolynų soduose ne tik dėl grožio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Rožių vanduo ir rožių aliejus buvo populiarūs medicinoje ir kosmetikoje. Krikščioniškoje simbolikoje rožių kvapas buvo siejamas su Mergelės Marijos vardu, o tai suteikė rožių žavesiui dvasinį aspektą. Tuo tarpu renesanso epochoje suklestėjo rožių auginimas ir puoselėjimas. Tobulėjant sodininkystės technikai, buvo galima auginti kvapnesnes ir įvairesnes rožių veisles, todėl rožės tapo rafinuoto grožio ir elegancijos simboliu. XVIII-XIX a. Rožių hibridizacijos menas, ypač Prancūzijoje, leido sukurti daug naujų ir labai kvapnių rožių veislių. Pradėjo klestėti kvepalų pramonė, o rožių aliejus (rožių ataras) tapo labai paklausia preke, simbolizuojančia prabangą ir rafinuotumą.
Dvidešimtame amžiuje kvepalų pramonė ištobulino rožių kvapo surinkimą ir sintezę, todėl atsirado daugybė rožių kvapo produktų. Damaskinė rožė ir rožė Rosa centifolia tapo ypač svarbios dėl savo intensyvaus kvapo ir dominavo kvepalų rinkoje.
Lietuvoje rožės aromatas dažnai asocijuojamas su sovietiniais laikais. Sovietų laikais Bulgarija, ypač Rožių slėnis netoli Kazanlako, garsėjo vienu kokybiškiausių rožių aliejų pasaulyje. Unikalios šio regiono klimato ir dirvožemio sąlygos lemė aukščiausią Bulgarijos rožių aliejaus kokybę ir kvapą, todėl šis aliejus buvo ir yra labai paklausus visame pasaulyje, taip pat ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Rožėje esantys ingredientai
Apibendrintai galime sakyti, kad rožės kvapas yra sudarytas iš daugmaž 400 skirtingų kvapių molekulių. Užburiantį rožių kvapą lemia sudėtingas lakiųjų organinių junginių mišinys. Pagrindiniai komponentai, tokie kaip geraniolis, citronelolis, fenilalkoholis, lemia unikalų kiekvienos rožių rūšies ir hibrido kvapo profilį. Kaip ir didelė dalis medžiagų, rožių ir iš rožių gautų ingredientų naudojimą kosmetikoje ir kvepaluose Europos Sąjungoje reglamentuoja Europos kosmetikos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, užtikrinantis kosmetikos gaminių saugą ir veiksmingumą.
Rožių rūšys naudojamos parfumerijoje
Parfumerijoje kelios rožių rūšys vertinamos dėl savo unikalaus kvapo profilio ir kiekviena jų suteikia kvepalams savitų aromatinių savybių. Štai keletas dažniausiai parfumerijoje naudojamų rožių rūšių:
-
Damaskinės rožės (Rosa damascena):
Kilmė: Damaskinė damaskinė rožė (Damascinė rožė): Kilmė: Artimieji Rytai, ypač Iranas ir Bulgarija.
Kvapo pobūdis: Kvapas: sodrus, gilus ir sudėtingas, saldus, gėlių ir šiek tiek aštrus.
Naudojimas: Plačiai naudojamas aukštos klasės kvepaluose ir eteriniuose aliejuose. Bulgarijos rožių slėnis garsėja Damasko rožių aliejaus (rožių ataro) gamyba.
-
Rosa centifolia (kopūstinė rožė arba Provanso rožė):
Kilmė: Kilmė: Prancūzija, ypač Graso regionas.
Kvapo pobūdis: Aromatas: saldus, medus, šiek tiek pipirinis, su sudėtinga gėlių puokšte.
Naudojimas: Dažnai naudojamas prabangiuose kvepaluose ir kvepalų gaminiuose. Ji mažiau paplitusi nei damaskinė rožė, tačiau labai vertinama.
-
Rosa gallica (prancūziškoji rožė arba vaistinė rožė):
Kilmė: Kilmė: Europa, ypač Prancūzija.
Kvapo pobūdis: kvapas: intensyvus, saldus, šiek tiek aštrus, su gvazdikėlių prieskoniu.
Naudojimas: istoriškai svarbi ir naudojama įvairiuose tradiciniuose kvepaluose ir vaistuose.
-
Rosa alba (baltoji rožė):
Kilmė: Europa.
Kvapo pobūdis: aromatas: lengvas, subtilus, šiek tiek vaisinis, su švelnia gėlių esencija.
Naudojimas: rečiau naudojamas šiuolaikinėje parfumerijoje, tačiau vertinamas dėl subtilaus aromato.
-
Rosa rugosa (japoninė rožė):
Kilmė: Rytų Azija, ypač Japonija ir Kinija.
Kvapo pobūdis: aromatas: gaivus, vaisinis, ryškiai pikantiškas, su stipriu, aiškiu gėlių aromatu.
Naudojimas: Dažnai naudojamas natūraliuose ir ekologiškuose kvepaluose.
-
Rosa moschata (muskusinė rožė):
Kilmė: Himalajų regionas ir Azija.
Kvapo pobūdis: Aromatas: muskuso, saldus, šiek tiek vaisinis su šiltu, sodriu atspalviu.
Naudojimas: Muskusinė rožė vertinama dėl unikalaus kvapo, kuris naudojamas nišiniuose kvepaluose.
-
Rosa bourboniana (Burbono rožė):
Kilmė: Reunjono sala (buvusi Burbono sala) Indijos vandenyne.
Kvapo pobūdis: aromatas: sodrus, aksominis, intensyvus gėlių aromatas su vaisių atspalviais.
Naudojimas: Vertinamas dėl savo gilaus, romantiško aromato, dažnai naudojamas klasikiniuose ir senovinio stiliaus kvepaluose.
Kvepalai, kuriose naudojama rožė
Daugelis parfumerių į savo kūrinius įtraukė rožių kvapą ir sukūrė daugybę populiarių kvepalų, kuriuose rožės yra pagrindinė arba svarbi nata. Štai keletas populiariausių kvepalų, kuriuose rožė naudojama itin dažnai:- Chanel No. 5": Šį kultinį aromatą 1921 m. sukūrė parfumeris Ernest Beaux. Jis garsėja nesenstančia elegancija ir rafinuotumu.
- Jean Patou Joy – tai klasikinis gėlių aromatas, kuriame susipina rožės, jazminai ir ylang-ylang.
- Christian Dior Miss Dior: 1947 m. pristatytas mylimas aromatas, kuriame derinamos rožių, jazminų ir pačiulų natos, kad sukurtų romantišką ir moterišką aromatą, perteikiantį Paryžiaus elegancijos dvasią.
Apibendrinant galima teigti, kad rožių kvapo istorija – tai žavinga kelionė per laiką, atspindinti neblėstantį rožių patrauklumą ir reikšmę žmonių visuomenėje.
Nuo šios dienos rožės aromatą įtraukiame ir į kūrybines kvapų dirbtuves. Kviečiame prisijungti!