Šalis, pilna šventumo, gyvybės, vagysčių, spalvų, garsų, dulkių ir kvapų. Indija - vienos šalies pavadinimas, į kurį sutelpa gausybė šalių, kultūrų, tradicijų, skonių, praktikų, tikėjimų ar nuomonių. Indija man yra kaip aukščiausios rūšies kvepalai savyje talpinantys sudėtingiausius akordus ir natas, kuriuos perprasti užtrunka metų metus. Keliaujant šioje šalyje atradau aramotus, į kuriuos jau niekada nebežiūrėsiu iš vakarietiškos perspektyvos. Šiais atradimais noriu pasidalinti su jumis.
Pirmasis įsimintinas kvapas yra santalmedžio, kuriuo dažnai atsiduoda net ir pačios purviniausios gatvės. Taip yra dėl smilkalų, kurių dūmų gausu šventyklose ar vietinių namuose. Už žodžio santalmedis slypi gausybė šio medžio rūšių. Dažniausiai Indijoje naudojamas baltasis santalmedis (Santalum album) arba raudonasis santalmedis (Ptrerocrpus santalum). Mus pasiekiantis santalmedis dažnai atvyksta iš Karnatakos valstijos. Čia šio medžio kirtimas yra (na bent jau turėtų būti) reguliuojmas. Atsižvelgiant į pasaulio raudonąją knygą, 2022 metais raudonasis santalmedis tapo rūšimi, kuriai gresia išnykimo pavojus.
Indų kultūroje yra tikima, kad santalmedžio aromatas padeda maldoms greičiau pasiekti dievus, o parfumerijoje santalmedis yra mėgstamas dėl unikalių komponentų, kurie sukuria apvalų ir išsiskiriantį santalmedžio kvapą (alfa-santalolis ir beta-santalolis). Turtingas, gilus, kartais šiek tiek gėliškas, balzamiškas, saldžiai lengvas akcentas yra sukuriamas ne vien gryno santalmedžio, bet ir naudojamų sintetinių medžiagų (bacdanolis, sandaloris, osyrolis bei ebanolis).
Vaikštant Pietų Indijos gatvėmis, galima pajusti saldžiai gaivų gėlių aromatą. Labiausiai įsimintini man yra rožės, fragipani, magnolijos ir lotoso kvapai. Tiesa, gatvėse gausu ir jazmino, bet jo kvapo man nepavyko užuosti tiesiog pridėjus nosį prie žiedo. Rožės, magnolijos, fragipani - plačiai paplitusios ir kitose šalyse. Sakysite, lotosas taip pat, bet Indijoje ši gėlė, turi ypatingą reikšmę. Lotosas (Nelumbo Nucifera Gaertn) yra nacionalinė Indijos gėlė, ji užima specifinę vietą Indijos mitologijoje ir mene. Ši gėlė turi daugybę reikšmių, bet Indijos kultūroje lotosas reprezentuoja tyrumą, atgimimą, stiprybę nes ši gėlė gali užsaugti purviname vandenyje ir pražysti visiškai nesutepta. Lotoso kvapas yra šiltas, sladus, pilnas gilumo bei šiek tiek vaisių aromatų.
Kiekvienas atvykęs į Indiją supranta labai svarbią tiesą - Indijos kvapas yra susijęs ne vien su gėlytėmis ir prieskoniais. Čia gausu aromatų, kurie nėra patogūs mūsų nosiai ar net sukelia šlėkštulį (pabandykite dieną praeiti pro Gokarnos žuvies turgų). Šie kvapai be jokios abejonės yra svarbiausi Indijos akcentai. Animalistiniai, purvo ir žemės kvapai, vieni - riečia nosį, bet susimaišę peizaže - prideda skambią natą aukštų kvapų horizonte. Dažnai - tai karvės išmatų kvapai, kurių gausu gatvėse ar traukiniuose. Kartais tai dulkinų audinių aromatai ar nenaudojamo ašramo supelijusių sienų akcentai įrodantys, kad kiekvienas grožis savyje turi dalelę bjaurasties.
Santalas, lotosas ar animalistiniai kvapai, yra tik dalelė Indijos aromatų. Norit atrasti ir išnagrinėti juos visus, Indijoje tektų praleisti visą gyvenimą. Sunku apsakyti kokio dydžio, grožio, gausos, skonių pilna yra ši šalis, kuri kiekvienam atsiskleidžia skirtingais patirimais, grožiu ir kvapais.